Giesmės dievaičiui Perkūnui

Perkūno giesmės skirtos svarbiausiam Baltų dievui – griausmingajam Perkūnui. Giesmėse apdainuojamas Didysis Dievaitis, jaunasis pavasario Perkūnas – Joris. Ąžuolas – Perkūno medis, ožys – Perkūno gyvūnas, kalnas- Perkūno šventovės vieta. “Dai aš nuveisiu“ – Perkūno šventyklos, stovėjusios Vilniuje, Šventaragio slėnyje, giesmė. Keletą giesmių skiriama Perkūnui – karo dievui. Šios giesmės giedamos Perkūno švenčių ir kitų Baltų religinių apeigų metu.

Hymns to Perkūnas

Hymns to Perkūnas are dedicated to the most prominent god in the Baltic pantheon – the thunderer Perkūnas. In these hymns we sing about the Great God, the young Perkūnas of spring – Joris, the Oak – the tree of Perkūnas, the goat – the favorite animal of Perkūnas, the hill – the place of Perkūnas‘ sanctuary. ‚Dai aš nuveisiu‘ (So I shall walk) is a hymn dedicatedto the Perkūnas temple, which used to stand in Vilnius, in the valley of Šventaragis. A number of songs are dedicated to Perkūnas as the war god. These hymns are sang during holidaysdedicated to Perkūnas and during other Baltic religiuos events.

 

Pulkun, pulkun braliūkai,

Pulkun braliūkai, pulkun.

Pulkun, pulkun braliūkai,

Susrinkit braliūkai, pulkun.

Pulkun, pulkun braliūkai,

Padėk Dieve, pulkun.

Pulkun, pulkun braliūkai,

Kelutį keliauti pulkun.

 
Didysie mūsų
Dievaitie mūsų
Didysie mūsų Perkūne mūsų
Savo stiprybe savo galybe
Sujūnki mūmis stiprinki mūmis
Didysie mūsų dievaitie mūsų
Didysie mūsų Perkūne mūsų
Ąžuolo jegom ąžuolo galiom
Sujūnki mūmis stiprinki mūmis
Didysie mūsų Dievaitiemūsų
Didysie mūsų Perkūnemūsų
Ugnės šviesybe ugnės galybe
Sujūnki mūmis stiprinki mūmis

 

Dai aš nuveisiu, dai aš nuveisiu Vilniaus miestelin,

Dai aš nupirksiu, dai aš nupirksiu aštras žirklalas,

Dai aš nuveisiu, dai aš nuveisiu žalon girelėn,

Dai pakarpysiu, dai pakarpysiu aglių viršūnėlas,

Maž aš užvysiu, maž aš užvysiu tėvelio dvarų,

Tėvelio dvari, tėvelio dvari traji varteliai,

Vienuos varteliuos, vienuos varteliuos saulutė teka,

Antruos varteliuos, antruos varteliuos mėnulis laidzias.

Traciuos varteliuos, traciuos varteliuos dukraly duoda.

Dukraly duoda, dukraly duoda dūdos dūduoja.

 

Kalnuti ritata, kalnuti tatata,

Kalnutėli ritato, kalnutėli tatato.

Ūžuolalis auga tėvelia pakluonėj

Lioj ūžuolalis lioj užsiauga

Ūžuolalis auga tėvelia pakluonėj

Ūžuolalia drūtas drūtas liemenėlis

Ūžuolalia plačias plačiasias šakelas

Ūžuola karpyci karpyci lapeliai

Ūžuolalia kupli kupli viršūnėla

Ūžuolalį raibas raibas sakalėlis.

 

Lygiam lauki pakalnėlėj ąžuolėlis augo

Aukie aukie ūžuolėli jau netoli žiema

Po tuo žaliu ąžuolėliu man motulė gimdė

Užaugino išnešiojo ant baltų rankelių

Ir paskyrė tėvužėlis ristųjį žirgelį

Ir pasiuvo motynėlė baltus marškinėlius

Ir įdavė brolužėlis švitrųjį kardelį

Man brolalis sietynėlis kelaliu lydėjo

Man saulalė motinėlė visų kelių švietė

Man žvaigždelės seserėlės kelaliu lydėjo

Man žemelė motynėlė patalėlį klojo

 

Jori, šildyk žamį

Jori, šildyk žamį

Jori, palaisk rasų

Jori, palaisk žoly

Jori, nežanytas

Jori, apsižanyk

Nėra po man mergų

Tiktai viena rožė

Ir ta daržy auga

Tuinų aptaisyta

Vandeniu aplaista

Rūtom apsodinta

Tuinų palaužysiu

Vandenį išlaisiu

Rūtelas išrausiu

Rožį sau paimsiu

 

Sodauto rūta sodauto

Išjoja joja sodauto

Brolis karėly sodauto

Palieka lieka sodauto

Sasutį verkiancių sodauto

Neverk sasūte sodauto

Balta lelijėla sodauto

Aš tau parnešiu sodauto

Didžias dovanas sodauto

Aukso žėdelį sodauto

Šviesius galionėlius sodauto.

(Galionėliai – moterų galvos papuošalas, aukso siūlais išaustabrokatinė gėlėta juosta, gali būti sinonimas karūnėlė.)

 

Aina teka sesiula

Lioj sese lioj pana lioj bajaraite

Aina teka sesiula,

Per tų didį dvarelį

Ragiu pilį griūvuntį

Ragiu tevų skinduntį

Ragiu rūbus lieknucius

Man nesgaili rūbelių

Man tik gailis tėvelia

Aš per trajus metelius

Sustaisysiu rūbelius

Ė par vysiu vaikelį

Neregėsiu tėvelia

 

Ar ti pa goju, ar ti pa žaliuoju,

Guli žaunierėlis lauki suranytas

Ir ataaina mielas tevelis

[kart. Matula, brolalis, sesela, mergela]

Verkia želavoja sava sūnelia

[brolalia, bernelia]

Aik tevutėli [matinėla, bralužėli, seserėla]

Šalin nuog mani

[Aik mergela, aik prie manis]

Sopa man galvela, kad šoblala kirta

Trokšta man širdela, kur strielbela šov.

 

Išsivedžiau oželį, taitėla

Ant ūlyčios oželį, taitėla

O tai mano oželis, taitėla

Gražiai šokinėja, taitėla

Šonan įsisprendęs, taitėla

Gražiai šokinėja, taitėla

Kieno išugdytas, taitėla?

Jaunųjų martelių, taitėla

O kur jis ganytas, taitėla?

Baltam dobilyne, taitėla

O kur jis girdytas, taitėla?

Srauniam vandenėly, taitėla

Laikas rudenėlio, taitėla

Pjovė mano oželį, taitėla

O tai mano oželis, taitėla

Jau nešokinėja, taitėla.

 

Išmivedi vedi ožį ant ulyčios

Ei tūta ei tūtela, ei tūta ei tūtela

Paminrodyk ožy, kaip matute šoka

Ei tūta ei tūtela, ei tūta ei tūtela

Šytaip mana matūte, šytaip šakinėja

Ei tūta ei tūtela, ei tūta ei tūtela

Šytaip mana matūte, šytaip trepinėja

Ei tūta ei tūtela, ei tūta ei tūtela

[kart. Tevelis, sesūte, brolalis]

 

To to, stovė oželis un ciltėlio, to to to,

To to, ir unsižiūrė žalių žolalį, to to to,

To to mano akelės kap zerkolėliai, to to to,

To to mano ausalės kap žirklalės, to to to,

To to, mano rageliai vilkeliam baidycie, to to to,

To to, mano uodegėlė kaip šluotelė, to to to,

To to ulyčiai čluocie bobm sėdėtie, to to to,

To to, bobom sėdėtie vaikeliam bovycis, to to to.

-Pušinė(ėlė)- pušų šakų šluota krosniai pašluoti

-Ulyčia – gatvė

Zerkolėliai- veidrodėliai

-Bovycis – žaisti

 

Dijūta kalnali, dijūta kalnali,

Dijūto kalnali, dijūto kalnali.

Jorja, geras vakaras

Jorja, paimk raktus

Jorja, atrakink žamį

Jorja, išlaisk žolalį

Jorja, raselį meduotų

Žolalė bus dėl arklalių

Raselė bus dėl veršelių

 

Leave a Reply