Giesmės valdovui Gediminui

Lietuvos valdovo Gedimino (1275-1341) epocha yra garbingiausia Lietuvos istorijoje. Vilnius skelbiamas Lietuvos sostine, liepsnoja didingas Amžinosios ugnies aukuras, pašvęstas Perkūnui. Lietuvos gynėjai kariai kaunasi nesibaigiančiuose mūšiuose, aidi raudos, palydinčios didvyrių ir valdovų vėles į dausas, dunksi karo būgnai, skamba vaidilų kanklės.

Istorinės žinios liudija, jog Lietuvos valdovų dvare skambėjo įvairiausia muzika – nuo instrumentinės iki sutartinių. Apie Gedimino dukrą Aldoną rašoma, jog ji buvo prisirišusi prie to, kas teikia džiaugsmą, mėgstanti dainas ir šokius bei pasaulietiškas linksmybes. Kelionių metu ją lydėdavo būgnų, arfų ir kitų mužikos garsų bei dainų sutartinės. Valdovų rūmuose skambėjoo dievų gerbimo, karinės bei epinės giesmės, raudos. Vytauto Landzbergio nuomone, šią muziką išstūmė 1387 metais dvare įsigalėję krikščionys, atsinešdami vakarietišką muziką. Tačiau Vilniaus dvaro senameldžių muzika nepradingo be pėdsako. Ji išliko liaudies folklorinėje muzikoje – sutartinėse, kalendorinėse dainose, baladėse.

”Kūlgrindos” ansamblis rekonstruoja valdovo Gedimino laikų muziką ir dainavimą. Panaudotos sutartinės, pietryčių Lietuvos liaudies dainos, o liaudies dainų melodijoms pritaikyti tekstai, sukurti pagal lietuvių folkloro ir metraščių tradicijas.

 

1. Giesmė apie Šventaragį

Ką regėjo, ką girdėjo

Gieda sakmę vaidila

Oi daug metų, daugel metų

Protėviai senoliai mena

Šventaragis karaliūnas

Mūsų šalį gerai valdė

Pasdabojo gražią vietą

Tarp žaliuojančių kalnelių

Kur Vilnia, sraunioji upė

Su Nerimi susitinka

Prašė sūnaus Šventaragis

Ugnies šventvietę įkurti.

Kai ateis mirtis lemtoji

Patalą ugnies sukrauti

Lai per ugnį karaliūnai

Į dausas šventas keliauja

Skirmantas, sūnus valdovo

Tėvo valią įvykdė

Ir nuo tos dienos valdovai

Po mirties šioje vietoje

Į dausas per ugnį eina

Ir Skirmantas savo tėvą

Palaidojo čia ugnyje.

Į dausas jį palydėjo

Žirgas kurtas ir sakalas

Į kelionę pomirtinę

Žvėrių nagų pridėjo

Kad lokio ir lūšies galios

Kalnan kopti jiems padėtų

Kur dievų šventa buveinė,

Kur mūs protėviai gyvena

Ir praėjo daugel metų

Šventaragio slėnis mena

Mena praeitį garbingą

Ir Ugnies šventos galybę.

(mel. Dzūkų melodijos, 122)

2. Kas ragėja

Kas ragėja

Tutaitai, tutai tutaitai,

Vilniuj kalnų,

Tai kalnelį

Sravį upį

Aukštųpilį,

Vilniaus miesti, Aukšti kuorai. Tų bernelių

Tai pulkelis

(mel. Sutartinės 665)

3. Vilkas ant kalno stovėjo

Vilkas ant kalno stovėjo

Devyni balsai aidėjo

Geležies šarvai žvangėjo

Žynys Lizdeika kalbėjo

Dievai didieji regėjo

Didijį miestą regėjo

Vilniaus didybę regėjo

(mel. LTR 4474(330))

4. Taiso rėdo sesė brolį

Taiso rėdo sesė brolį:

Brolis kary jojo.

Taisydama, rėdydama

Pati gailiai verkė.

Eičiu mesčiu akmenėlį

Gilios marelės:

Jei išplauks akmenėlis,

Tai sugrįš brolalis.

Kų beplauks akmenėlis,

Kų begįš brolalis,

Dvijam trijam pulkeliam

Brolis kari jojo.

Viename pulkely

Kepurėjy mete,

Untrame pulkely

Žirgelis puola.

Šiam trečiam pulkely

Pats brolalis puola

Kraujuosa tiško

(Sutartinės, 1231)

5. Gedimino sapnas

Kaip aš buvau svečioje šalalėj

Užgirdau didelią naujieną

Kad išjojo karaliūnas medžiot

Gediminas mūs valdovas medžiot

Prie Vilnelės upės srauniosios

Ten dunksojo ąžuolynai seni

Ir nukovė mūsų karaliūnas

Taurą didį žvėrį galiūną

Pasiliko mūsų karaliūnas

Pernakvoti vietoje šventoje

Susapnavo Gediminas nakčia,

Vilką staugiant kalne kreivame

Vilkas staugė šimtu balsų

Geležinio vilko garsu

Ir pabudęs klausė karaliūnas,

Ką gi sako sapnas tas mįslingas?

Llizdeika didžiai

garsusis žynys,

Sapną keistą taip paaiškino:

Vilko balsas sakė tau Valdove

Miestas sostinė didi čia stovės

Geležinis garsas šimto vilkų

Miestą garsins už jūrų plačių

Gediminas mūsų karaliūnas

Pilį paliepė nedelsian statyt

Pilį paliepė nedelsian statyt

Skelbė Vilnių sostine mūs šalies

Lai gyvuoja Vilniaus miestas didus

Lai per amžius būna jis nemarus

(mel. LLM TD V, 43)

6. Dai ko tas miestas

Dai ko tas miestas? / Vilniaus tai miestas

Sakalai krypavo, dūdelėm dūdavo

Ąžuolais statytas, aukseliu dabytas

Devyniais kampeliais, dvejais trejais vartais

Vienuose vartuose saulutė tekėjo

Antruose vartuose mėnulis riedėjo

Trečiuose vartuose žvaigždelės žibėjo

(mel. LLD, darbo dainos 1, 76p. 463)

7. Svyravo lingavo

Svyravo lingavo trake berželiai,

Atbėgo atlėkė brolių žirgeliai

Atbėgo, nukrėtė ryto rasytėlį

Atjojo sustojo raitieji broleliai.

Už girių žaliųjų didi kova buvo

Eilėmis sustojo jauni kareivėliai

Štvyravo kapojo šviesiais kardeliais,

Ant kalnų kalnelių kraujo iki kelių,

Broleli sūneli pratarki žodelį

Ai manis dievuliau, kas mani padėsa?

Kas mani padėsa brolalio gedėti?

Saulala riduolėla padės man gedėti

Ai manis dievuliau Ai manis dievuliau, kas mani padėsa?

Kas mani padėsa tėvelio gedėti?

Mėnuolis riduolėlis padės man gedėti

(Sutartinės 435)

8. Išjoj brolis, ritaujo

Išjoj brolis, ritaujo

Išjoj brolis, ritaujo, tūta

Į karelę

Kada broli

Tu parjosi?

Lauk sesute

Gaidiem giedant

Nesulaukus

Lauk sesute

Aušrai auštant

Nesulaukus

Lauk sesute

Saulei tekant

Nesulaukus

Lauk sesute

Devyndienas

Nesulaukus

Lauk sesute

Pusę metų

Prbėg žirgas

Parprunkštuoja

Aukso kilpos

Parvisuoja

Siaja žirgo

Pripuldama

Kur palikai

maną brolį

Vilniaus lauke

Ant smiltynų

Vėją gėrė

Kniūpščias puolė

Žemę žėbė

Žvaigždes skaitė

(mel. Ir žodžiiai Sutartinės, 697 ir 1216)

9. Karingo augo

Karingo augo karingo

Perkūne, didis, karingo

Devynios ugnys, karingo

Devynios galios, karingo

Perkūne, didis, karingo

Garbė Tėvynės, karingo

(Sutartinės , 1251)

10. Lydžiu laide

Lydžiu laide, sasula tata

Brolį karelin

An širmo žirgo

An tymo balno

Su aukso kilpom

(Sutartinės 1, 32)

11. Šlovė Gediminui

Šlovė Gediminui Lietuvos valdovui

Didis mūsų Gediminai,

visos Lietuvos valdove

Tu įkūrei didį miestą

Vilniaus mieste aukštą pilį

Vilniaus miesto aukšti kuorai, dveji treji vario vartai

Vienuos vartuos saulė teka, antruos vartuos mėnuo šveičia

Antruos vartuos mėnuo šveičia,

trečiuos vartuos žvaigždė žėri

Geležinio vilko garsas

po šalis plačiausias sklinda

Te Dievų galia lemtinga Gedimino miestą saugo

Protėvių ugnis šventoji

šviečia mum per amžių amžius

(mel. Nuo Drysnos, pg. ,,Stary Osla”)

12. Rauda Gediminui

Ant marių mėlynųjų raibi gaideliai gieda

Raibi gaideliai gieda skaisti ugnelė dega

Valdove mūs galingasai, tėveli mūs šviesusis

Kodėl tu mumi palieki, kodėl tu mus apleidi

Tu mums visada buvai kaip šviesioji saulelė

Gal ištarsi mums žodelį, gal meilingai prakalbėsi

Atskriskite sakkalėliai nuog marelių kraštelio

Susėskite sakalėliai anta medžio šakelių

Sueikite giminėlės anta didžiulio dvarelio

Į didžiąją giminėlę, į plačiąją šalelę

Oi valdove mūsų mielas, laikas tau į kelionė

Didžion kelionėlėn kvieča raibieji sakalėliai

Raibieji sakalėliai, širmieji žirgužėliai

Širmirji žirgužėliai į aukštąjį kalnelį

Oigi mes suimkime savą tikrą tėvulį

Savą tikrą tėvulį už baltųjų rankelių

Už baltųjų rankelių, už mikliųjų pirštelių

Oi mes gi perveskime per didįjį dvarelį,

Per didįjį dvarelį, ant lygiųjų laukelių,

Ativerkit vėlių vartai, žalvario varteliai

Raibi gaideliai gieda skaisti ugnelė dega

Skaisti ugnelė dega didžion kelionėn kviečia

(mel. Dzūkų melodijos, 123)

13. Parjoja brolis iš Vilniaus

Parjoja brolis iš Vilniaus

Oi lelijėla iš Vilniaus

Ką mum brolali parneši?

Aukso žiedelį parnešiu

Ką mum brolali parneši?

Šilkų skarelį parnešiu

Ką mum brolali parneši?Šilkų kasnykų parnešiu

Ką mum brolali parneši?

Rūtų vainikų parnešiu

(mel. LLD Kalendorinių apeigų dainos 124)

14. Per devynis laukelius

Per devynis laukelius, per devynias marelas,

Joja atjoja šimtas brolalių

Ant ristųjų žirgų, anta tymo balnų,

Su auksinėm kilpom, sus švitriaisiais kardais,

Su juodaisiais kurtais, į karaliaus didį dvarą,

Gedimino aukštą pilį, kur ugnis šventoji dega

(mel. Aukštaičių melodijos” 149)

Leave a Reply